Knygos apžvalga – "Smashed: Augau girta mergina"

Knygų apžvalga – „Smashed: Growing Up a Girl Girl“, autorius Korenas Zailckas. Išleido Ebury Press, JK 2006 m.

„Nesijaudink dėl pavadinimo“, – man pasakė dukra, įteikdama šią knygą. „Tai tikrai gerai, tau patiks“. Paprastai tokio tipo knygos nebūčiau pasirinkęs, bet pradėjęs vartyti puslapius greitai supratau, ką ji turi omenyje. Tai knyga, kurią reikia perskaityti. Zailckas reiškėsi gražiai, dažnai poetine proza ​​ir įtaigiai. Kai kiekvienas skyrius vystėsi į kitą, pajutau tikrą nuojautą, nes atsidūriau pakliuvusiam į jos destruktyvų gyvenimo būdą. Jaučiausi taip, lyg būčiau vienas iš jos geriančių bičiulių. Mažiau pajėgi rašytoja būtų tapusi pasikartojančios monotonijos auka, prisimindama besaikio girtavimo įvykius, tačiau Zailckui pavyko įtraukti jos atsiminimus į istoriją ir labai susimąstyti.

Apie Zailcko šeimą buvo minima labai mažai, išskyrus tai, kad jos tėvai ją labai myli, kaip ir sesuo. Akivaizdu, kad ji buvo iš aukštesnės vidurinės klasės amerikiečių šeimos, kuri išoriškai vaizdavo idilišką vaikystę ir gyvenimo būdą. Iš pagarbos savo šeimai ji neatskleidė per daug detalių apie juos, o knyga buvo skirta jos geriamojo gyvenimo būdui, kol mokėsi koledže ir universitete. Išryškėja jaunų moterų, mėgstančių išgerti, subkultūra, ir nors nealkoholinių narkotikų vengiama, kažkodėl šis „gyvybės eliksyras“ yra priimtas kaip įprasta visuomenės dalis. Alkoholis laikomas svarbia „perėjimo apeigų“ dalimi. Ši knyga kelia nerimą keliančius klausimus apie besaikio gėrimo priėmimą, kurį autorė sąmoningai užsibrėžė žiauriai nuoširdžiai prisimindama įvykius. Skaitytojas lieka susimąstęs: „Kodėl, jei ji tariamai kilusi iš stabilios ir mylinčios šeimos, ar jautė viską, kad reikia gerti?

Jos geriamojo karjera prasidėjo būdama 14 metų. „Southern Comfort“ buvo jos pasirinktas gėrimas, kai ji sėlino išgerti savo draugės Natalie namuose. Iki 15 metų ji gėrė daug daugiau, nes detaliai pasakoja apie vakarėlius su draugais, drabužių praradimą išgėrus ir sąmonės praradimą. Apsinuodijus alkoholiu, kai jai buvo 16 metų, ji buvo paguldyta į ligoninę, kad jai buvo išpumpuotas skrandis. Naktį, kai buvo smogta stipriųjų gėrimų, buvo neišvengiamos pasekmės. Ji ne tik kovojo už savo gyvybę greitosios pagalbos skyriuje, bet ir išleidusi iš jos susidūrė su sutrikusių tėvų pykčiu. Deja, tai neatbaidė jos prievartos vėl išgerti.

Įstojusi į Sirakūzų universitetą ji antraisiais metais prisijungė prie korporacijos „Zeta Alpha Sigma“. Iniciacijos ritualai buvo neatsiejama grupės dalis. Zailckas užsiminė, kad visi JAV miesteliai buvo permirkę alkoholiu. Ji tyčia ieškojo kitų geriančių kompanionų, todėl destruktyvi nekontroliuojamo girtavimo spiralė pasiekė naujas aukštumas. Išsamiau pasakodama apie šiuos išgėrinėjimus, ji mini įvykius, kai ji parklupo namo viena su vėmalais išteptais drabužiais, o vėliau pabudo nuoga lovoje, svarstydama, ar prarado nekaltybę ir kam. Jai ir toliau besigėrus į užmarštį, užtemimai tapo dažnu reiškiniu. Elektros energijos tiekimas ir toliau kankino daugelį metų, lydimas žiaurių pagirių, kurios, deja, mažai atgrasė nuo pasirinkto kelio. Kažkuriuo metu Zailckas suprato, kad monotoniškas girtavimas kartu su sąmonės netekimu, pasimatymų prievartavimais ir mintimis apie savižudybę turi liautis. Ji paliko Sorority ir tapo atsiskyrėle. Galiausiai ji nustojo gerti būdama 22 metų.

Zailckas jautė poreikį išgerti, nes jai trūko pasitikėjimo, buvo stipriai įsisąmoninta ir jautė, kad „netinka“. Alkoholis suteikė jai klaidingą gerovės jausmą ir būdama jo įtakoje ji jautė, kad gali susidoroti. Jai pavyko užsitikrinti žurnalistės vietą Niujorke; tačiau ji atmetė mintį priimti pašalinę pagalbą kovojant su priklausomybe. Zailckas atsisakė lankyti anoniminius alkoholikus, nes netikėjo, kad yra alkoholikas. Skaitytojai gali padaryti kitokią išvadą. Bet kuriuo atveju jos pastangos „eiti vienai“ yra labai pagirtinos. Iki šiol Zailckas negali pažadėti likti blaivus, bet stengiasi.

Šioje knygoje užfiksuota esminė amerikiečių mergaitės paauglystė. Nepaprasta yra autoriaus įžvalga apie vadinamąjį „įprastą“ besaikio alkoholio vartojimo būdą. Daugelį metų alkoholis apibrėžė ją ir jos gyvenimo būdą. Neblaivus Zailckas negalėjo susitvarkyti socialinėse situacijose. Ji manė, kad alkoholis yra panacėja nuo visų jos bėdų, visų abejonių savimi. Nerimą kelianti statistika buvo pacituota knygoje iš Harvardo visuomenės sveikatos studijų mokyklos. „Dauguma merginų pirmą kartą išgeria iki 12 metų, o išgeria iki 14 metų; paauglės merginos geria tiek pat, kiek jų bendraamžiai vyrai, bet jų organizmas tai blogai apdoroja. (Jos greičiau išgeria, ilgiau išgeria ir yra didesnė tikimybė mirti nuo apsinuodijimo alkoholiu). Tyrimai taip pat rodo, kad pasimatymo išprievartavimas ir alkoholis eina koja kojon.“

Besaikis girtavimas yra pasaulinis reiškinys, vis labiau paveikiantis daugelį visuomenių. Daugeliui paauglių tai tapo gyvenimo būdu. Vien dėl šios priežasties Zailcko pasakojimas turėtų būti ryškus visose pasaulio mokyklų programose. Koreno Zailcko įžvalgumas ir įtraukianti proza ​​sužavės paauglius skaitytojus, paskatins susimąstyti ir susimąstyti. Per daug jaunų moterų pasiduoda bendraamžių spaudimui, jos jaučia poreikį atitikti aukštus socialinius standartus ir trokšta draugų priėmimo. Pernelyg dažnai alkoholiu griebiamasi ir juo piktnaudžiaujama, tikintis rasti tobulą panacėją nuo jų jaučiamo nesaugumo. Turi būti patikrinta, ar mūsų bendruomenės nebyliai pripažįsta alkoholį kaip „priimtiną narkotiką“, kurią padeda ir skatina sumanus alkoholio tiekėjų, nukreiptų į augančius ir ateinančius naujus vartotojus, rinkodara. Visuomenė nebegali sau leisti užmerkti akių į šią nuolat augančią problemą, kuri kelia sumaištį mūsų vaikams. Todėl labai rekomenduoju šią knygą ir sveikinu Zailcką už sąžiningumą, sąžiningumą ir įžvalgumą. Tai istorija, kuri atsilieps daugeliui jaunų žmonių, atsidūrusių savo gyvenimo kryžkelėje, ir jų nevilties praradusiems tėvams. Ignoruojame Zailcko žinią, rizikuodami!

Recommended Articles

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.